Paskutinįsyk - pavasaris.

Paskutinė diena.
Nežinau ar kas pasikeis. Gal tik tai, kad ryt pagal mintį, turėtų tapti daug daug šilčiau, nes juk - vasara.
Kažkodėl, po birželio 1-osios ir mokslai tampa nebe tokie svarbūs. O aš tik įsivažiuoju.. ;D
Bet žinau, kad saulutė labiau nei, bet kada kvies į parką. O taip senai ten buvau... Gal ir norėčiau pasisėdėti su visais, kaip seniau.

Jau senai sakiau, kad šį savaitgalį sėdėsiu namie. Nes dar kažkada anksčiau pasižadėjau tėtei.
Spėkit, ar taip buvo? Nea... :D
Šeštadienį su Agnute suplanavom susitikti. Penktadienį jį pasiklausė visokių liūdnų dainelių (kaip kad George Michael - Careles Whisper, kuri man kažkada, irgi sunkiu laikotarpiu, labai patiko) ir pagalvojo, kad reiktų mum susitikti pašnekėti.
Tad kol šeštadienį po piet aš išsiruošiau, saulutė pasislėpė ir prapliupo lietus. Buvo smagu bėgte iki „Poro“ ir galvoti, ką dabar darysim?
Laimei, lietus aprimo, ir mudvi su nemažoku buteliu vyno ir cigarečių pokeliu patraukėm ant laiptukų. Sėdėjom, kalbėjom... Tada pagalvojau, kaip nerealu yra, kad pažįstu tokį žmogutį kaip ji. Buvau pamiršus, kaip gera su ja kalbėtis, nes žinau, kad jis supras mane. Buvau pamiršus, kiek gero ji man yra davusi. Ačiū Tau :)*

O šiandien... O močiutė išvažiavo!
Neįsisvaiduojat koks geras jausmas, grįžtu namo, o mano kambarys tuščias. Pagaliau galėsiu užsidaryti duris ir būti savo pasaulėlyje. Miegoti savo lovoj. Deginti žvakes. Žinau, kad net muzika skambės jaukiau ten... Norisi pakeisti visas nuotraukas rėmeliuose, bet pagalvojau, kad neturiu foto su tais žmogučiais, kuriuos noriu ten kaskart išvysti.
Beje, tiems, kam kažkada minėjau, kelsim sugrįžtuves!

Ačiū, Kristut, už šiandien. Kad nieko neklausinėjai, kai pasakiau važiuojam, kad nieko neklausei ir paskui, nors žinau, kad tavo ta šypsenėlė daug reiškė. Beje, mokaisi ir lėkti ant 100km/h buvo nuostabu ;))
O ten, buvau tikrai kvailė. Kažkur dingo mano komunikaciniai sugebėjimai.
Gal dar turėsiu galimybę viską pakeisti?
Bus matyt.
Gera buvo gulėti žolėje ir jausti pavasarį. Paskutinį syk. Žalios žolės kvapą. Mūsų pokalbius. Tolumoje tą žmogutį, kuris kartais nusišypsodavo. Ramią muziką. Ir matyti plaukiantį dangų.
[Juk sakiau, kad daugiau neištversiu graiko eurovizinės dainos;p]

Labai labai atsiprašau Dovilyt, kad taip gavosi. Atsigriebsim trečiadienį. Taip?:))

Ir manoji, kur be telefono kelintą dieną sėdi - kas be tavęs man "labanakt" rašys?:)*

Tai tiek.
Paskutiniai pavasariški linkėjimai nuo Virginijos :)*