Jaukiai įsisupusi į savo gėlėtąjį chalatą, aplink degant žvakėms ir ant lūpų jaučiant dar karštos kavos skonį, klausausi tos nerealiosios dainos... Ech, kartais taip gera nuvyti visas pašalines mintis tolyn ir galvoti tik apie šią akimirką. Nors trumpam...Vasara...!
Ar matai? Ar jauti?
O viduje taip šalta ir nyku.
Nors deganti žvakė turėtų sušildyti.
Nors kita vertus, viduje tiek jausmų, kad kartais net nesusigaudau, kas ir kaip.
Esu...
Pilna galva rūpesčių, o aš neskubu. Ryt turiu labai rimtą interviu, kurio tai jau tikrai reiktų labai bijoti. Ir deja, Manto nebus šalia. Jau po pirmojo karto norėjau, kad kas padėtų tą emocinį jaudulį numušti ir palaikytų. O dabar tik dar sunkiau... Ledinis pašnekovo balsas, bent jau per telefoną, nieko gero nežadėjo.
Miesto dienos, miesto dienos, miesto dienos...
Jetau, kaip jos greit atėjo....
Žinau, viskas bus gerai.
Tie visi žmogučiai nerealūs ir padarys viską, ką tik gali.
Šypsosiuosi, nes norėsiu tai daryti.
Kasdien, vis daugiau žmogučių priverčia mane šypsotis. Smagu, bent trumpam pamatyti juos ir pajausti tą laimę, kurią jie dovanoja.
Ačiū Jums :)*
Neskubu gyventi, bet laikas bėga.
Žinau, kad viskas po kelių mėnesių bus kitaip. Tad stengsiuosi kuo daugiau išnaudoti viską ir semtis tas džiugias akimirkas rieškutėmis.
[Greta D., kaip sakei, pati seksualiausia daina pasaulyje, kurią taip gera klausytis tamsoje ir tyloje - Here in my room.mp3 :)*]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą