2009 m. birželio 27 d., šeštadienis

Žalia pienių pieva…

Šis laikas buvo pats geriausias. Tikrai. Niekada nepamiršiu 2009-tųjų pavasario ir šios trumpos vasaros čia. Visi nauji veidai, kurie įsiveržė į mano pasaulėlį ir tapo mažyte jo dalimi, visos šypsenos ir nepaprastas laikas kartu. Ačiū Jums mielieji, kurie buvote šalia, kurie net patys nežinodami to, man davė daugiau nei gali numanyti.

Miesto dienų eisena 2Vakar buvo gera. Kaip ir šiandien. Tie patys brangiausi veidai (nors ne visi buvo šalia), juokas ir dar kartą juokas. Dar niekada nebuvo taip gera ir linksma žaidžiant anti-monopolį, kažkokį bučiuoklį, ar ką ten, bei geriant arbatą. [Mano galvoj dar dabar duobutė yra, o ant kojų tiek mėlynių, kad sunku suskaičiuoti… oj oj ;D)
O šiandien, visa valanda praleista veltui su Auguste ir Liutauru, naujo eina n* vakarėlio planavimas, kuris man jau dabar atrodo baisiai ;D
Ir keturi atsisveikinimai su Emiliu. Tą pačią dieną.
Ir atsisveikinimas su Ja. Stovėjau apsikabinus ją taip stipriai, bet paleidau. Nes žinojau, kad dar truputis ir imsiu verkti.

Pirmą kartą gaila išvažiuoti. Bet noriu ten. Kai kalbu su sese, kaskart įsivaizduoju tą mūsų laiką kartu, pokalbius atsisėdus ant sofos arba išėjus į kiemą su kavos puodeliu, pasivažinėjimus. Arba kai ji dar prieš 7h ryto ateina manęs prikelti ir sėdi ant lovos krašto ir mes kalbamės. Kaip Konoriukas man neatsikėlus nuo ankstyvo ryto stovi apačioj ir daužydamas vartelius mane šaukia. Jetau, kaip keista pagalvoti, kad jau ryt visa tai turėsiu vėl. Bet čia palieku begalo daug. Atleiskit, žinau, kad patys brangiausi, supras mane.
Try_To_Hold_On_by_TaNgeriNegreeN1986
Will you catch me when I fall?
From the highest heights of all?

Ei, visi brangiausi prisiminimai išliks mintyse: Akvilė, Kristina, Greta, Augustė, Emilis, Greta Marija, Vytas, Vinga, Dovilė, Ramūnas, Dominyka, Nikolajus, Gabrielė, Kęstas, Ignas, Agnužė, Virginijus ir Gintarė – tai Jūs suteikėt man pačių gražiausių akimirkų. Pasiilgsiu gi ;)*

Ir… Niekada nepamiršiu tų akimirkų. Kaip gera būdavo gulėti žalioje pievoje. Jausti gaivų žolės kvapą, matyti mėlyną dangų ir girdėti muzikos garsus. Tai mano žalia pienių pieva

Spalvoti linkėjimai,
Virginija.

[Atika – Po visko.mp3]
[ Placebo – Running up that hill.mp3]

1 komentaras:

Anonimiškas rašė...

Ach tie prisiminimai! Kai kurie maloniai glosto, kai kurie - žeidžia...