Mažytis stebuklas...

Daug nutiko pastaruoju metu.
Bet viską išreikšti žodžiais yra truputį sunkiau, nei kad, kai galvoji mintyse.

Didžiausia naujiena, kad pagaliau pagimdė sesė :)
Aišku, jau tapau kažkekelintą kartą teta, bet tai visad baisiai faina :)
Dar nemačiau to mažo leliaus, nes manęs vis dar sergančios, niekas neleidžia jos aplankyti.
Bet pats faktas, kad taip ilgai laukta ji pagaliau atėjo :)
Dar vienas mažas padarėlis lakstantis aplink namus ir keliantis tik paniką. Bet tai žavu :)

Išsiprašiau tėtės važiuot pasivažinėti. Aišku, visko buvo, ypač kai tėtės automobilis dažnai gęsta (ne mano kaltė:P). bet lėkti 90km/h greičiu - pasaka. Nors man su greičiu visad nelabai sekėsi, ir mieste tenka jį viršinti, bet kai su mokomuoju, tai daug kas atleidžiama gi ;)

Pagaliau grįžau į mokyklą. Nesakau, kad labai norėjau ten, tiesiog sėdėjimas namie žudo. Dar truputėlį sunku įsijungti į mokymąsi, bet jau reikia, nes šiandien tėvai pamatę pažymių knygutę nebuvo sužavėti. Reikia taisytis. Ne dėl jų. Dėl pačios savęs.
Šiandien per lietuvių tikrąja to žodžio prasme - miegojau. Kristinai mane palikus (ej, kaip tu galėjai:D) persikrauščiau pas Igną. Šiandien jis labai geros nuotaikos, anksčiau tekdavo pvz atsigerti vos ne maldauti, o šiandien pats davė. Stebuklai vos ne :)
Taigi, atsirėmiau į kėdę ir užsimerkiau. Snūduriavau. Padėka, tam pačiam suoliokui, kuris, kai pakvietė atsakinėti mane, atsakė už mane. Kartais sergančiosios statusas sulaukia šokių tokių nuolaidų :)

Vakar ammt posėdis patiko. Sėdėjom visi parke, ant žolės...
Žinau, kad fotkėse tai baisiai būsiu išėjus, kaip visad. Tad tikiuosi, jų niekur neviešins.
Emili, taip tu buvai mano sąrašiukyje:) vienas iš pirmųjų. Ir nors mes abu ten dar gan neseniai, tu tikrai daug esi nuveikęs tarybos labui.

Truputį gaila, kad šią vasarą išvarau ir negalėsiu dalyvauti daugelyje renginių. Turbūt, tai pirmas kartais, kai suabejojau tuo... Kad noriu likti čia, Lietuvoje.

Ir vėl tos iliuzijos!!!
Akvilyt, kodėl tą dainą priminei??
Sunku dabar, oj kaip sunku...
Tikiu, kad praeis. Kad tik greičiau.

- Gero vakaro (kažkam dienos).

P.S. Dominyka, vakarą praleisiu skaitinėdama tavo blog'ą. Man jis labai patinka :)

Changes.

Paskendusi ašarose ir „HIM“ muzikos garsuose...
Keista, kad neseniai šypsojausi ir plojau, o dabar viskas, ką jaučiu, tai tik tuštybė ir skausmas...
Pastaruoju metu jaučiuosi, kad niekas manęs nesupranta, nesistengia suprasti ar palaikyti, nei draugai, nei tėvai.
Gyvenu tik iš mažų šypsenų, kurias suteikia praeiviai.

Viskas taip greit apsivertė. Nepastebėjau.
Palaikymo, kai jo taip reikia, nėra.
Pavargau būti viena su savo skausmu, bet ką padarysi - tenka.
Nesinori rytdienos, tų visų pokalbių, visų sūrių ašarų ir skausmo.
Išgyvensiu šią naktį, pilną muzikos garsų ir kvailų laimės iliuzijų.
Kurios neišsipildys...

Labos Jums...

[Him - Gone with the sin.mp3]

PaDARĖM!!!

Va va, kiek prisikaupė visokių naujienų... :)

Visų pirma, labiausiai džiaugiuosi, kad pagaliau įvyko akcija "Darom 2009", kuri paskutiniu metu buvo išnaudojusi visas laisvas akimirkas ir net sapnuodavosi jau.
Džiugu, kad galėjome prisidėti prie Alytaus švarinimo :)
Prie piliakalnio su Akvile tikrai nuobodžiavome. Be kelių vaikučių rastų šunų ir pelėdos (kuri žmogui, mačiusiam ją tik paveiksliuke, buvo labai panaši į vištą.. :D) nieko nevyko, tad nutarėme tikrai kibti į darbus ir nuvarėm iki "Almeidos". O va ten tai tikrai reikėjo tvarkyti... ir buvo labai sunku, jau vos tysiantis iš nuovargio užtikti dar daugybę šiukšlių. Negalėčiau gyventi ten ir kasdieną žiūrėti pro langą ne į gražią pievelę, o į šiukšles... Nesįsivaizduoju, kaip žmonės tai toleruoja...
Koncerte, nepaisant visos sumaišties ir trupučio panikos, buvo viskas šaunu :)
Džiaugiuosi, kad Robertai mūsų staigmenėlę patiko. Ji tikrai jos buvo nusipelniusi :)
O paskui tie visi šokiai, tos visos mūsų organizatorių šypsenos - patys šilčiausi prisiminimai.
PaDARĖM!!!

Nereikia pamiršti ir mūsų after party, kuris buvo tikrai gan linksmokas (juk taip, Akvile?:D)
Nors pilna visokių nesusipratimų, bet džiaugiuosi, kad šalia yra žmogutis, kuris visad supras, palaikys, ir kitą rytą dar eidamas į svečius arbatos atsineš (oooh taip, tą rytą abi buvome kaip iš žurnalų viršelių :D).

Gintaryt! Dar kartą sveikinu tave :))
Buvo smagu matyti tave tą dieną šypsantis ir laimingą (ir beabejo toookią didelę ;p).

Visus šios savaitės planus (O gi Veiksmo savaitė!) sujaukė, visiškai nelaukta liga - peršalimas. Garantuoju, kad daktarė daugiau sakė visokių terminų, bet tik šį įsidėmėjau :)
Taigi, jau antra diena tupiu namie, apsikabinusi puodelį karštos arbatos ir girdoma įvairiomis tabletėmis...
Na, žodis tupiu, gal ir nelabai tinka. Ypač, kai vakar vos galėdama normaliai pakalbėti (įskaitant vis užeinančus kosėjimo priepuolius) prašiausi tėvų, kad nuvežtų į poezijos popietę. Aišku išleido, bet su tokiais žvilgsniais ir priekaištais, kad tikrai neramiau širdžiai pasidarė :D

Ir, ačiū tam žmogučiui, kad vėl parodė tą filmą... Kaskart vis žiūrint, ar prisimenant, atrandu vis kažką nauja. O dabar suprantu, kaip tai yra kažkam svarbu....
„...Esi kada nors liūdėjus?“

Būti namie, bent jau dabar, reiškia savotišką tinginiavimą... Turbūt tokio poilsio man trūko. Visa diena pilna apmąstymų ir atradimų. Turbūt tik šiandien supratau, kokias klaidas dariau visą šį laiką, kaip kai kurie žmonės nutolo nuo manęs, kad nors ir praradau daugelį dalykų, daug jų ir atradau. Bet dabar nieko nenoriu keisti... net blogų dalykų... bus kaip bus, laikas viską parodys.
Galbūt ir nėra gerai vadovautis žodžiais, kad jeigu nutiko, tai taip ir turėjo būti.
Visada kažką prarandame, kažką atrandame.
Džiaugiuosi, kad šalia manęs yra žmogučių, kurie per visas audringas ir saulėtas dieneles buvo kartu.

Galbūt negerai elgiuosi, kad nenoriu nieko pakeisti. O juk galėtų būti kitaip ir išsivaduočiau tik iš daugybės laukiančių ašarų ir skausmo!
Bet stoviu ir žiūriu, kaip viskas plaukia...
Jeigu draugas tavęs nesupranta, nepalaiko ir net nesistengia to daryti... Užsimerkti ir leistis nešamai tolyn... O bus kaip bus. Matyt to reikia.

[Roisin Murphy - Dear Miami.mp3]

Be.

Kvailas gyvenimas iliuzijomis...
Arba tuo, ko neturėsiu ir ko nebus.
Tikiuosi praeis, nes norisi tikrovės jausmo.
...

Po Vėlykų.

Visų pirma visus, mielieji, sveikinu su Šv. Velykom :))
Nors ir išsiuntinėjau šiandien visiems savo telefonų knygutės adresatams pasveikinimus, palinkėsiu dar kartelį jaukumo ir šilumos :)

Mano požiūris į šią šventę nepasikeitė. Taip džiaugiuosi, kad viskas pagaliau praėjo, norisi tik greičiau pulti į lovą, nes nuovargis ima viršų.
Mano rytas prasidėjo pusė 8, kai mama sumanė, kad jau pats laikas man įsijungti į namų ruošos darbus. Kadangi šiąnakt išmiegojau tik dvi valandas, mano darbingumo lygis buvo nelabai didelis (taip, Kristut, kaip pavadintai - flegma :p). Laimei šilta vonia grąžino šiokią tokią normalią išraišką, nes mama visada kažkaip atspėja, kada būnu mažai miegojus. Nu bent kai grįždavau iš kokių pasisėdėjimų, tai visad matydavo, kada tikrai nemiegota naktį :D

Galbūt reiktų pasidžiaugti, kad sulaukiau daugybės sveikinimų. Labai smagu, kai parašo asmuo, iš kurio tikrai nesitiki sulaukti kažkokios žinios ;)

Nors visiems ir linkėjau jaukumo, pati jo nejaučiau. Lyg šeima paprastai būtų susirinkusi prie stalo pavalgyti ir tiek.
Gaila, kad tos tikrosios tradicijos nyksta ir tampame pop kultūros vergais...

Ir dar šiandien po ilgo laiko tarpo žiūrėjau televizorių. Buvo keista stebėti tas visas reklamas ir pan. ;D
Džiaugiuosi, kad neturiu jam daug laiko, nes yra dalykų, kurie rodomi per spalvotąją dėžę bukina protą.

Miegoti. Su šypsena :)*

Šventės, šventės...

Šiandien ryte prabudau su mintimi, kuria mama gąsdino jau kokią savaitę - "tvarkysimės". Aišku jau tikėjausi kažkokios pasaulinės perestrojkos čia, kad viskas kaip ir prieš visas kitas šventes labai rimtai. Labiausiai nustebau, kai planai pasikeitė. Nors nesiskundžiu :))
Tvarkymasis kartais patinka tuo, kad galiu visą laiką skirti savom mintin. Tiesa, dabar tų minčių geriau atsikratyti, nes nieko gero jos man neduoda.
Svarbiausia, kad atradau laisvo laiko apkirpti triušiui. Šiaip jį reikėjo tik sušukuoti, bet kadangi dėl riboto mano laisvo laiko kiekio paskutiniu metu aš tai retai darydavau, jo gražus kailiukus buvo bepavirstąs į dredus.

Dabar sėdžiu visa apsiašarojusi, nes teko pasidarbuoti su svogūnais. Visi šitie baliukai man ir nepatinka, nes reikia viską ruošti, o paskui tvarkyti. Ir balaganas visur, pilni namai vaikų, bei jokios šventinės nuotaikos.

Kažkodėl visos gražiausios šventės būdavo tik vaikystėje. Tada bent jausdavosi ta dvasia, laukimas. O dabar nieko... Išpūstas populizmas. Šventės mano manymu skirtos atsipalaidavimui, o dabar dažniausia ką jaučiu - tik galvos skausmas.
Norisi to paprastumo ir nuoširdumo, ko šiais laikais tiesiog nėra...

Skaitydama šiandienos vietines naujienas, atrodau žemiausių pasaulio valstybių vadovų top 10. Prajuokino tai, kad apie Medvedevą, kuris nepasižymi aukštu ūgiu, buvo pasakyta jog "Bet kuri vidutinio ūgio lama būtų didesnė už Rusijos lyderį".

Tai tokia gaida ir baigsiu.
Gerų švenčių, mielieji :))*

[Erica Jennings - Pleasure.mp3]

Braškės!

Nors gavau daug komentarų, kad retai rašau, vis tiek laiko neištaikau, ką nors parašyti. O kartais dar ir taip būna, kad nieko įdomaus neįvyksta, tad ir nerašysiu "bet ko".

Paskutiniu metu, labai gerai sekasi būti guodėjos vaidmenyje (ir kažkodėl nesiskundžiu tuo ;]) Galiu pasakyti, kad tik paskendusi kitų rūpesčiuose ir trumpam tapusi optimiste pamirštu savuosius nemalonumus ir į duris besibeldžiančią pavasarinę depresiją.
Norėtųsi truputuką kažkur pabėgti, kur daug saulės ir šypsenų...
O dabar tik ilgi vakarai su muzika ir savom mintim. Jetau, tai žudo...

Šiandien apsilankiau pasitarime dėl miesto dienų. Labai nudžiugau, kad Darius prisiminė savo pažadą ir parašė.
Vis gal būsiu kur naudingesnė.
Ypač, kad po "Darom 09" tos veiklos truputuką sumažės, o nesinori net prisiminti to liūdno laiko, kai nieko neveikdavau :)
Tai taip ir netyčia, aišku dar ne taip supratusi, tapau darbo grupės atsakingos už viešuosius ryšius vadove. Galiu pasakyt, kad maniau, kad tik šiaip užsirašiau tarp dalyvių ;D
Bet ir ačiū Ievai, kuri nors ir ne tą vardą pasakiusi, bet pastūmėjo mane. Visų pirma, darysiu tai ką noriu, ir kas man labai patinka. Būsiu naudinga. Ir turėsiu tikrai šaunią komandą (Emili, ačiū, kad sutikai :))!
Nors šiaip, iš manęs vadovė ne kokia, tikiuosi viskas bus gerai.

Ir netikiu, kad baigiasi atostogos! Dienos prabėgo, net nepajutau...

Akvile, ačiū už šiandienį juoką. Va tai ir praskaidrina visus tamsius debesis :)
Ir tos braškės užtiktos "Maximoj" taip prisidėjo prie viso to pavasariško prado kūrimo ir šilumos:)

Kai ateina pavasaris...

Kartais taip norisi sustoti ir pažvelgti į viską iš šono.
Ir dabar plyštančia galva...
Atostogos...
Ir vėl tik kelios valandos miego.

Kas atsitiko per visą šį laiką, turbūt ir nesudėčiau čia.
Begalė mažų "Darom 09" linksmų mini-akcijų, daugybė susitikimų ir naujų pažinčių.
Be abejo, linksmasis Manto gimtadienis, per kurį taip juokiausi, kaip kad senai to nebuvau dariusi. Visos emocijos tiesiog tryško :))

Kas čia dar, kas čia dar??
Pamenu, kai susikūriau šį blog'ą, galvojau, kad rasiu laiko parašyti kažką įdomaus.
Paskutiniu metu man toks nepasitikėjimo savimi antplūdis, kad regis viską blogai darau...
Kad tik nuviliu žmones, o ne atnešu naudos... Net rašau ne taip, kaip visad.
Nenorėčiau vėl tų blogos nuotaikos dienų... tiesiog žinau, kada tada manęs niekas nesupras ir būsiu viena su savom mintim. Tada ta vienatvė ir žudo.

Akvile!!!!
Jeckau, ačiū tau už tas visas dienas, šypsenas, gerą laiką kartu.
Ką aš be tavęs daryčiau??
Taip smagu, kad tu pateisini daugybę mano pasiteisinimų dėl vėlavimo, nusišnekėjimus, ir viską kam sakau "ne". Tikiu, kad vieną dieną atsigriebsim. Ir čia tikrai ne bereikšmis pažadas :))

Šiandien gi Tarybos grupelė ruošė pasaką ŠMK.
Kadangi kelionė prie ežero buvo atmesta, gan linksmai laiką praleidome pas Emilį.
Sėdėti žalioje pievelėje, klausytis gitaros garsų (o jetau kaip tai man patiko! Primena senus pasisedėjimus ant kalniukų) ir jausti kepamų šašlykų kvapą...
Tada va pajaučiau, kad ateina pavasaris. Ne tik gamtoj, bet ir mano viduje. Kažkas nori šokinėti ir lėkti pirmyn.
Tiesa, tos pasakos neparašėme :)
tikiuosi, pavyks kada kažką šmaikštaus sukurti ir sulipdyti :)

[o kartais taip būna, jaučiuose esanti ne vietoje... taip ir šiandien... regis buvau ten, kur neturėjau būti...]

Aš gyvenu toliau.