PaDARĖM!!!

Va va, kiek prisikaupė visokių naujienų... :)

Visų pirma, labiausiai džiaugiuosi, kad pagaliau įvyko akcija "Darom 2009", kuri paskutiniu metu buvo išnaudojusi visas laisvas akimirkas ir net sapnuodavosi jau.
Džiugu, kad galėjome prisidėti prie Alytaus švarinimo :)
Prie piliakalnio su Akvile tikrai nuobodžiavome. Be kelių vaikučių rastų šunų ir pelėdos (kuri žmogui, mačiusiam ją tik paveiksliuke, buvo labai panaši į vištą.. :D) nieko nevyko, tad nutarėme tikrai kibti į darbus ir nuvarėm iki "Almeidos". O va ten tai tikrai reikėjo tvarkyti... ir buvo labai sunku, jau vos tysiantis iš nuovargio užtikti dar daugybę šiukšlių. Negalėčiau gyventi ten ir kasdieną žiūrėti pro langą ne į gražią pievelę, o į šiukšles... Nesįsivaizduoju, kaip žmonės tai toleruoja...
Koncerte, nepaisant visos sumaišties ir trupučio panikos, buvo viskas šaunu :)
Džiaugiuosi, kad Robertai mūsų staigmenėlę patiko. Ji tikrai jos buvo nusipelniusi :)
O paskui tie visi šokiai, tos visos mūsų organizatorių šypsenos - patys šilčiausi prisiminimai.
PaDARĖM!!!

Nereikia pamiršti ir mūsų after party, kuris buvo tikrai gan linksmokas (juk taip, Akvile?:D)
Nors pilna visokių nesusipratimų, bet džiaugiuosi, kad šalia yra žmogutis, kuris visad supras, palaikys, ir kitą rytą dar eidamas į svečius arbatos atsineš (oooh taip, tą rytą abi buvome kaip iš žurnalų viršelių :D).

Gintaryt! Dar kartą sveikinu tave :))
Buvo smagu matyti tave tą dieną šypsantis ir laimingą (ir beabejo toookią didelę ;p).

Visus šios savaitės planus (O gi Veiksmo savaitė!) sujaukė, visiškai nelaukta liga - peršalimas. Garantuoju, kad daktarė daugiau sakė visokių terminų, bet tik šį įsidėmėjau :)
Taigi, jau antra diena tupiu namie, apsikabinusi puodelį karštos arbatos ir girdoma įvairiomis tabletėmis...
Na, žodis tupiu, gal ir nelabai tinka. Ypač, kai vakar vos galėdama normaliai pakalbėti (įskaitant vis užeinančus kosėjimo priepuolius) prašiausi tėvų, kad nuvežtų į poezijos popietę. Aišku išleido, bet su tokiais žvilgsniais ir priekaištais, kad tikrai neramiau širdžiai pasidarė :D

Ir, ačiū tam žmogučiui, kad vėl parodė tą filmą... Kaskart vis žiūrint, ar prisimenant, atrandu vis kažką nauja. O dabar suprantu, kaip tai yra kažkam svarbu....
„...Esi kada nors liūdėjus?“

Būti namie, bent jau dabar, reiškia savotišką tinginiavimą... Turbūt tokio poilsio man trūko. Visa diena pilna apmąstymų ir atradimų. Turbūt tik šiandien supratau, kokias klaidas dariau visą šį laiką, kaip kai kurie žmonės nutolo nuo manęs, kad nors ir praradau daugelį dalykų, daug jų ir atradau. Bet dabar nieko nenoriu keisti... net blogų dalykų... bus kaip bus, laikas viską parodys.
Galbūt ir nėra gerai vadovautis žodžiais, kad jeigu nutiko, tai taip ir turėjo būti.
Visada kažką prarandame, kažką atrandame.
Džiaugiuosi, kad šalia manęs yra žmogučių, kurie per visas audringas ir saulėtas dieneles buvo kartu.

Galbūt negerai elgiuosi, kad nenoriu nieko pakeisti. O juk galėtų būti kitaip ir išsivaduočiau tik iš daugybės laukiančių ašarų ir skausmo!
Bet stoviu ir žiūriu, kaip viskas plaukia...
Jeigu draugas tavęs nesupranta, nepalaiko ir net nesistengia to daryti... Užsimerkti ir leistis nešamai tolyn... O bus kaip bus. Matyt to reikia.

[Roisin Murphy - Dear Miami.mp3]