Kartais taip norisi sustoti ir pažvelgti į viską iš šono.
Ir dabar plyštančia galva...
Atostogos...
Ir vėl tik kelios valandos miego.
Kas atsitiko per visą šį laiką, turbūt ir nesudėčiau čia.
Begalė mažų "Darom 09" linksmų mini-akcijų, daugybė susitikimų ir naujų pažinčių.
Be abejo, linksmasis Manto gimtadienis, per kurį taip juokiausi, kaip kad senai to nebuvau dariusi. Visos emocijos tiesiog tryško :))
Kas čia dar, kas čia dar??
Pamenu, kai susikūriau šį blog'ą, galvojau, kad rasiu laiko parašyti kažką įdomaus.
Paskutiniu metu man toks nepasitikėjimo savimi antplūdis, kad regis viską blogai darau...
Kad tik nuviliu žmones, o ne atnešu naudos... Net rašau ne taip, kaip visad.
Nenorėčiau vėl tų blogos nuotaikos dienų... tiesiog žinau, kada tada manęs niekas nesupras ir būsiu viena su savom mintim. Tada ta vienatvė ir žudo.
Akvile!!!!
Jeckau, ačiū tau už tas visas dienas, šypsenas, gerą laiką kartu.
Ką aš be tavęs daryčiau??
Taip smagu, kad tu pateisini daugybę mano pasiteisinimų dėl vėlavimo, nusišnekėjimus, ir viską kam sakau "ne". Tikiu, kad vieną dieną atsigriebsim. Ir čia tikrai ne bereikšmis pažadas :))
Šiandien gi Tarybos grupelė ruošė pasaką ŠMK.
Kadangi kelionė prie ežero buvo atmesta, gan linksmai laiką praleidome pas Emilį.
Sėdėti žalioje pievelėje, klausytis gitaros garsų (o jetau kaip tai man patiko! Primena senus pasisedėjimus ant kalniukų) ir jausti kepamų šašlykų kvapą...
Tada va pajaučiau, kad ateina pavasaris. Ne tik gamtoj, bet ir mano viduje. Kažkas nori šokinėti ir lėkti pirmyn.
Tiesa, tos pasakos neparašėme :)
tikiuosi, pavyks kada kažką šmaikštaus sukurti ir sulipdyti :)
[o kartais taip būna, jaučiuose esanti ne vietoje... taip ir šiandien... regis buvau ten, kur neturėjau būti...]
Aš gyvenu toliau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą