Pirmadienį, vos pakėlusi galvą nuo pagalvės griebiu telefoną ir rašau Augei, jog niekur tokiu oru neisiu. Lietus pila kaip iš kibiro, o ji sumanė, jog kažkur 8h ryto tystumėmės :) tiesa, šiek tiek vėliau, ji mane vis tiek išvertė iš lovos ir liepė atsitysti iki centro.
Buvo smagu eiti sveikinti Gretos. Aišku, tokios didelės staigmenos jai nepadarėm, nes Augė truputį išsikalbėjo, bet manau bent šiek tiek ją pradžiuginom ;)
Tokia visa ir diena… Paskutinysis tarybos posėdis, nesigavusi konferencija, tada interviu, kavinėj su Greta ir kitais (ačiū, jaučiuosi tada tave apvalgiusi ;D), vėliau – pasisėdėjimas parke.
Jonines švęsti sumanėme vos ne paskutinę akimirką. Susivertėm pas Augę ir nuvarėm su visa manta (maistas, miegmaišis ir kitos išgyvenimui skirtos priemonės)į mūsų buveinę. Visą naktį – Alias, gitaros muzika (kas buvo nerealu!), pokalbiai, daug juoko. Beje, mieloji, ta tavo daina tikrai nereali. Buvo nepaprasta gulėti ir klausytis jos. Nerealiai graži :)
Ėjimas žemuogiauti pasišviečiant žvake, arba nedidelė išvyka ant Ąžuoliuko kalno, bėgant tiesiai per tas aukštas žoles. Batai turbūt po to jau nebeatsigaus, bet pamatyti naktinį Alytų – tikrai buvo verta. Mane kaskart žavi tokie maži, bet paprasti dalykai.
Kai grįžom, išvertėm Augustę su Dovile iš miegmaišių ir patys įsikūrėm.
5h ryto, jau totaliai buvau pavargus nuo sėdėjimo ant betono ir nieko neveikimo.
Turbūt niekad nepamiršiu, kai snaudžiu, o Augustė pradeda rėkt „policija!“ ir dar niekad taip greit turbūt nebuvau susipakavusi visų savo daiktų. Laimei, mums pavyko nepastebėtoms pabėgti, bet kiek adrenalino gavom!!
Įsikūrėm virtuvėj, po mažyčių pusryčių ir arbatos puodelio, nusprendėme dar pažaisti Alias. Greta, labai patogiai įsikūrusi ant suolo, deja, prie mūsų neprisijungė. Dar po valandos, kai teko vėl gėdingai pralaimėti, nusprendėme atsigulti į normalią lovą. Ir tada jau buvo nė motais, kad kojos kyšo kokiu pusmetriu, kad visos keturios vos ne susispaudusios gulėjom. Bet taip buvo minkšta ir gera, kad net akių nesinorėjo atplėšti vėliau.
Didelis dėkui, visiems ten buvusiems: Augustei, Gretai, Dovilei, Aušrinei
ir Liutaurui. Bei Emiliui, kuris turėjo būt, bet nebuvo. Bet labai intensyviai pranešinėjo savo nuotykius ir bėdavones dėl kortų sms pagalba.
Keletas prisiminimų:
* „Kas jau kas, o Liutauras tai tikrai pribrido”;
* „O, čia kaimyno tvora“;
* Mėnuleigis;
* Erelio vaikas – paukštelis;
* Taiso automobilius – santechnikas;
* Vaškinės Anzelmo Matučio figūros;
* Mažiukas meee…. ;
* Šernas ;D
* Kalėdų senelio briedžiai;
* „Turi du galus? - hermafroditas“;
* „Greta, miegok…“
[ Arbata – Tegul pasaulis eina po velnių.mp3 ]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą