Būti ar nebūti?

Penktadienis.
Atšaukta sporto diena (į kurią ir taip nebūčiau ėjusi), interviu, kurio velniškai bijojau, bet praėjo labai šauniai. Tada - pas Augustę. Važiuojant iki jos, bandžiau papasakoti tėtei, kad šį vakarą draugės gimtadienis, tai susinervinęs net susimėtė bevažiuojant.
Augustė, kaip visad - didžioji ekstremalė, su kalnu pudros bandė užmaskuoti savo nuotykių pasekmes.
Taip jaukiai pasisėdėjome, pasikalbėjome. Mūsų teorija (o gal jos?), kad draugai reikalingi tik dėl naudos, buvo panaudota tikslingai. Ačiū mieloji už labai skanius pietus (vienintelį tos dienos mano maistą iki dešrelių). Kokia tau nauda iš manęs dar nepagaunu, bet kai nuspręsi, pranešk.

Ohoo, taip ilgai lauktas mūsų vakarėlis :) po truputį visi įsikūrėm, aišku, laukėm Augustės, kuri taip kukliai vėlavo ir svarbiausia, su visais valgomais ir geriamais dalykais.
Turbūt pats skaniausias maistas ir bebuvo ryžiai (pirmą kartą mano virti) ir mišrainę, kurią Vilius labai inirtingai pusantros valandos gamino ir vien šis faktas nemirtingas.
Dresscode - panelėms sijonai (o die, tokio daikto nežinia kiek metų nenešiojus, sunku ir keista buvo), vakinams - marškiniai. Vilius grasino, kad už nesilaikymą bus baudos, bet kai neištvėrė ir pasakė, kas būtų buvę, tai vos negavo į galvą.Tik žodžiai - balta varna. Žavu ;D
Ryte ant pėdkelnių radau tris skyles. Kokiu būdu jos ten atsidūrė ir kaip - neįsivaizduoju :D

O, buvo toks gan įdomus nutikimas. Atvažiuoja Petras su draugais ir visi susipažindinam. Toks vienas vaikinukas, iš toli žiūrint, toks matytas, toks, bet galvoju, kad negali būti. Paskui prieina, tiesia ranką, sako vardą, aš pasakau savąjį ir tas iškart atsiminė. O gi čia senasis Karolis :) kaip keista susitikti po šitiekos metų (spėju kokių 4, bet čia baisiai daug.. ;D).
Turbūt visko neišpasakosiu, kas ten buvo. Žinau tik tiek, kad neatsimenu visko vientisai, o tik epizodais, lyg kadrais. Čia vieną akimirką sėdžiu su Modestu ir Darium pavėsinej, čia kitą jau lekiu kažko prie stalo, paskui supuosi... Atrodo lyg būčiau skridus. Bet taip šilta viską prisiminti :)
Turbūt tą vakarą „Eurovizinio“ popsiuko atsiklausiau pakankamai. Taip taip, kalbu apie Sakį Rouvą, kuris su savo daina visiems praėjo. Prašiau neleist. Varo mane ši daina iš proto (ir tikrai negerąja prasme ;p). Nors, kita vertus, nebūtų buvę tų nerealių kadrų, kai Nikolajus baisiai įsijautęs ėmė šokinėti nuo suoliuko arba marškinėlius keltis. Klyksmas :D bet smagu, nes nebūtų ryte ką prisiminti ir pasijuokti drauge.
Šokiai, pokalbiai, anekdotai, stalas... viskas atskirai, bet kartu ir vienoj vietoj.
O dar tų dviejų (M. ir D.) rengiama apklausa. Pasistato ant plytelės ir klausinėja. Įdomu, kokia statistika gavosi visus apklausus.
Ir, o die merginos, nereikėjo man ten tų trijų paskutinių prieš miegą įkišt. Vieną po kitos, užsigeriant mažyčiu gurkšneliu vandens. O tada taip gera buvo lipti tais visai ne stačiais laiptais. Ir saldus miegas... :)
Kažkas sakė, kad buvo šalta miegot. Vapščie nesuprantu kaip tai įmanoma. Aišku, nusistvėrus vieną iš geriausių koldrų, aš tikrai problemų neturėjau.
O ryte vos pramerkus akis buvom apiberti aktualijomis. Kaip ir Emilis, galiu prisiekti, kad girdėjau giedint gaidį. Kokiu būdu neįsivaizduoju, nes regis anksčiau 9h nebuvau pakėlus galvos nuo pagalvės. O taip, koks rytas be kuriozų. Petras pametė savo telefoną. Įsirauna, guodžiasi, kad rūkė, kažkur paliko, nepamena kur ir neberanda. Nikolajus prisimena, kad tikrai kažkur matė. Sako, gal net netyčia įsidėjo, nes žinojo, kad jis paliko ir nepasiims. Paskui patikrina kelnes - tikai telefonas. Grįžęs Petras net išbučiavo jį. Ot buvo juoko. Gera pradėti dieną su šypsena :)
Paskui - dar kelios valandos miego. Kurio ir taip velniškai trūksta... Po paskutiniojo baliuko šį daiktą ėmiau labai vertinti, nes ryte būna taip neLinksma ...

Atsikeliu, einu link namuko, žiūriu - kieme viena mašina. Galvoju, oh, linksmai. Laimej radau dar Vilių, Dovilę ir Ievą, kurie tokie linksmučiai po bemiegės nakties (užuojauta). O tie, apsiginklavę dviem batonais (oj, Auguste, atsiimsi už tai), dešrom (kurios kažkieno manymu kaip rūkytos silkės) ir vieninteliu normaliu valgomu daiktu - agurku. Ir čia mūsų pusryčiai :)) (jokio vandens. Net „Stalo“ :D)
Stovi Vilius, fotkina pats save, baisisi nuotraukom, bet vis kartoja ir kartoja. O aš stoviu ir juokiuosi. Nemirtingi Jūs visi :))*
Stovim visi prie mašinų jau, ruošiamės važiuot, ir Vilius maukšlinas kepurę, kad pasislėpt nuo Dovilės mamos, nes jis deleguotas sėdėt priekyje. Rodo marškinius - suglamžytus, purvinus. Ot, sakau, naktinės linksmybės:)


Džiaugiuosi, kad šiandien šeštadienis, kad turėjau visą dieną grįžti į normalų gyvenimą.
Ypač dabar, po karštos vonios, taip gera į viską žvelgti iš pašalies.
dabar smagu.
O kaip viskas atrodys ryt?

Auguste, mano sąskaita per tave mažėja.
Šiandien, kai kalbėjom, tai spėjau laiptus nušluot, indus išplaut ir dar šiaip pasitūsyt po namus. O, tu nerealioji :) turbūt niekad neatsistebėsiu, kaip tu griauni visus stereotipus.
Mes griaunam? Oj ne... :D

Visiems Ačiū, už tą puikų laiką kartu :)*

[prisiminimams, be Sakio: Sasha Son - Love.mp3 , užsikabliavus iš naujo ir iš naujo]