Dviejų savaičių prisiminimai.

Ohoo, kas apsireiškė :))
Visą savaitę planavau čia parašyti, nes tikrai buvo gan įdomių dalykėlių nutikę. Bet, regis, viskas, kas buvo praeitą savaitę, dabar jau nebesvarbu :)
Taigi gal trumpai, keletu žodelių, apie praeitą savaitgalį - taigi „Darom 2009“ iš visos Lietuvos susitikimas! Nors jis prasidėjo penktadienį, Alytaus chebra nuvarė tik šeštadienį. Pakliuvom į patį įkarštį, kai visus suskirstė į grupes ir turėjom nagrinėti įvairias problemas, ieškoti sprendimo būdų ir pan. Po viso šito, lyg turėjo kažkas prasidėti, bet visi tik grupelėm pasiskirstė ir taip bendravo... O paskui - vakaro linksmybės, šokiai, kaljanas, daugybė pokalbių (ačiū visiems:)*), pirtis iki paryčių... ir daug juoko, šypsenų, ir neužmirštamų akimirkų.
Labai smagu, kad turėjau galimybę susipažinti su daugybe žmonių. Tikiuosi, su kai kuriais bendravimas nenutruks ir toliau ;))

Kadangi savaitgalį miego kaip ir neturėjom (minimalus pusvalandis pailsinti akims), pirmadienio rytą aš, Greta ir Akvilė galiniame suole toč toč miegojom. Kaip ir visas kitas pamokas. Tiesą sakant mano realibitacija truko šiektiek ilgiau ;D

O paskui taip ilgai laukta Eurovizija. Net nepastebėjau kaip ji atėjo, ir kiek rūpesčių sukėlė. Nors šiuo atveju visą savaitę galima sakyti tinginiavau ir viską teko daryti vienam Tautvydui. Stengsiuos, kaip nors atsigriebti, nes vasarą irgi prie interneto nebūsiu dažnas svečias.

Minint paskutinį skambutį, tai jis buvo labai šaunus. Manau, čia dvykliktokų nuopelnas, nes sugebėjo kažką įdomaus sugalvoti, nei paprastas deklamavimas. Keista, kai pagalvoji, kad iš dalies jau esame vyriausi savo mokykloje, o kai pažiūri į bendraklasius, visi tokie pat kaip buvo prieš metus, neneša į rimtus moksleivius ;D

Va va, priartėjau prie šio savaitgalio, kuris buvo pilnas visko: ir šypsenų, ir juoko, ir truputį skausmo su ašarom.
Senai teko susidurti su mirtimi savam tarpe. Nemėgstu tokių akimirkų, bet kartais tenka aukotis. Kaip ir vakar, bet nesigailiu. Nors ir nepažinojau Ramintos sesės, kaip ir beje, pačią Ramintą mažai pažįstu, manau gerai pasielgėm nueidami ir parodydami šiokį tokį palaikymą iš mūsų pusės.
Gyvenimas kartais toks žiaurus...
Kai tik įėjom į salę Dominyka paėmė mane už rankos ir visą laiką nepaleido. Stovėjom visi nuleidę galvas, su savo mintim, kurios tikrai nebuvo pačios linksmiausios. Tokios akimirkos verčia susimąstyti. Apie gyvenimą. Apie save ir kitus.

Vakarą kaip praleisti jau buvom senių seniausiai susiplanavę. Ir staiga susitinkame su Greta ir Akvile, ir suprantam, kad likom ant ledo ;D tas dalykas (kaip pavadino Akvilė) be jokių gyvybės ženklų jau kelias dienas, kitas tik vakare parsitysė iš darbo, dar kažkas neatsigauna po prieš tai buvusio vakarėlio. Žodžiu, likom tryse su mūsų gamintais čeburėkais (oooho, koks sunkus gaminimo kelias ir kokios kančios, bet verta, verta buvo ;D). Jau buvom susitaikę su vienišių likimu tą vakarą ir įsitaisę prie teliko belaukiant „Eurovizijos“, kai gaunam pakvietimą pasivažinėti. Turbūt čia ir ekstremalumas, kai „Eurovizija“ prasideda už 15min., o mes dar net neįpusėję savojo kelio.
Nepamiršiu, kai Akvilė pradėjo rėkti iš prieko: "Va kątik Dima sudainavo", o aš pagalvojusi, kad mūsų Sasha, griebiau telefoną ir išsiunčiau įvertinimą „Lietuva - 10“ ;D kai pagaliau pamačiau televizorių, rodė jau Kroatus (neklauskit kokiu būdu įvertinau prieš tai ėjusias valstybes), bet tą akimirką Kęstui tikrai būčiau paminklą pastačius ;D
Mano pranašystės, dar vasarį išsakytos, pasitvirtino - laimėjo Norvegija. Gaila, kad Lietuva taip žemai liko, aišku, kalta komisija, kuri balsuoja irgi ne ką mažiau pagal politiką. Bet šaunuolis Sasha!
O vėliau - ledai, pasivaikščiojamai po naktinį miestą, kelionė namo, alias iki paryčių, ir galiausiai lova.
[*plėšomas maišelis;
*- Einam apžiūrim situaciją ir nuspręsim.
- Tu jau matei situaciją ;D
*- Žmonės ją kartais stato apsisaugoti...
- Tvora?
- Nea, siena...]

Ačiū jums begalo, tie kurie ten buvo, kurie suteikė tiek šypsenų ir juoko :))