Taip netyčiom, beieškant istorijos vadovėlio, akys užkliuvo už raudono nagų lako buteliuko.
Tada prisiminiau, kaip pasiilgau šios spalvos :)
Ir šiaip, raudona spalva kažkodėl man priminė Kristinos Kalėdinę dovanėlę. Aišku, jos nuo tada dar kažkaip nesinori judinti, bet kadangi vis labiau artėja močiutės išvažiavimas (pagaliau! - tiek laisvo ploto, ir tiek planųų..) pagalvoju, kad reikės kažkaip tą dovanėlę paslėpti giliau. Dėl visa ko. Aišku, laiškelį pasiliksiu, šokoladiniais dalykais atsikratysiu, o raudonus kur nors nukišiu. Kas dar? :D manau nesupyksi brangioji, juk taip?:)
Ir šiaip, prisiminus, labai džiaugiuosi, kad gimtadienio proga gavau kažką normalaus :) iki paskutinės akimirkos taip bijojau, taip, galvojau jau rimtai nupirkot ten tas knygas, kur žadėjot su Povilu (n-18, fu fu fu) :D
Kodėl viskas taip senai buvo? Nepastebiu daug dalykų, kurie dedasi aplik mane. Galiu prisiekt, kad dar praeitą savaitę žydėjo obelys. Dabar jų baltų lapų jau nebėra... Dingo, o aš nepastebėjau... Regis tiek daug dalykų plaukia pro mane, o aš jų nematau. Stabdykit mane ir sakykit. Kad atsibusčiau. Kad pamatyčiau.
Mano dienos - su geltonąja KET knygute rankose. Vakar išeidama iš automobilizmo klasės, po valandos prie kompo, galima sakyti nemačiau nieko aplink, vaizdas liejosi. Neįsivaizduoju kaip parėjau namo. Ir dar ta kvaila nuotaika, kai pamatai raudonus skaičiukus vis, nors reik žalių...
Mokysiuosi. Mokausi. Nes bus kitaip šakės. Negaliu nuvilt
i tėtės. Ir taip jo žvilgsnis, kai pasakau, kad vėl kur išlekiu, būna nepakeliamas. Kartais norisi sėdėt namuose vien dėl to, kad jis žinotų, kad man viskas gerai. Kad nesijausčiau kalta.Bet kita vertus... Artėja savaitgalis, o aš su siaubu pagalvoju, jog jį praleisiu namie. Manau, ką nors sugalvosiu, eisim kur pasivaikščiot, arbatos. Su kuo nors. Rasiu. Nes kitaip išprotėsiu besėdėdama vien namuose.
Nuo ryt viskas skaičiuosis dienomis, jau nebe mėnesiais. Ar laukiu?
Gal tiesiog pasiilgstu to. Nekenčiu tokių apsisprendimų.
Ot, kad būtų lengviau minti savo gyvenimo kelią.
Kadanors...
9 komentarai:
Tik nepradėk liūdėt ar galvot liūdnai. Smagu ten bus! O čia grįžus bus dar smagiau, visi pasiilgę bus. :]
Ir aš visų pasiilgus būsiu :))
Tikiuosi ;)
Bet tie šokoladiniai dalykai labai praverčia :P
Tai net nemėgink :DD
O ir šiaip galėtum pasiimt savo gimtadieninę dovanėlę iš manęs xDD
Brangute, šia tema mes tiek diskutavome, kad vos nesusimušėme, bet kai bus reikalas, nuvažiuosiu ir nusipirksiu, aišku? :Dp
tegul pabūna ta dovanėlė, gal kada pati panaudosi, juk sakei, tu kai "labai nori" tai gal ir nevažiuotai, kaip aš... :DD
Ot pinda :DD
Lauksiu lauksiu laiksiu.
Už tą vasarą be tavęs bent išleistuvės turės būt nepamirštamos!
Ką jau ką, bet kartu daryti nepamirštamus dalykus mes mokam :))*
Žinau, kad taip ir bus. Juk turim atsišėlti už du mėnesius į priekį.
Planai, kaip "Eurovizijai"? ar ramiai šįkart? :D*
Jei jau ką daryt, tai su trenksmu!
Euroviziniai planai, jau vien dėl "Alias" žaidimo 4 ryto miške. NEPAKARTOJAMA. Bet, ašku, bandysim kartot ( ; Savaip.
Išleistuvės bus miške.
Su alias.
Ir šokiais, kurių norėjom.
Suvokimas, kad kažką darai jau paskutinį kartą, daro tai nepaprasta akimirka :)*
Rašyti komentarą