...

Ryte suskambėjęs žadintuvas, tikrai nieko gero nežadėjo. Ypač kai miegoti nueiti tenka apie 2h nakties, ryte mintys liejasi tikrai ne pačiais gražiausiais žodžiais. O šiandien buvo iš tų dienų, kai niekam nebuvau pasiruošusi, nes visą vakarą sprendžiau gerbiamąją matematiką, norėdama pasikelti pažymuką iki padoraus. Įdomu kaip mano triūsą įvertins mokytoja (6 dideli dideli labai, ir dar 2 prirašėm su Deividu - ačiū jam, kad paaiškino ir išsprendė už mane ;)), beje tokio aukšto pažymio, nors ir pusmetyje, nesu turėjusi nuo 5 klasės, o tai manau daug ką pasako.
Ir pagaliau grįžo Kristina! Buvo smagu vėl pamatyti jos šypseną, išgirsti nusiskundimus, išklausyti verkšlenimus, kaip jai reikia "to", ir aišku - gauti draugiškų niuksų. Bet svarbiausia, tik dabar supratau kaip man viso to trūko šias dienas!
Deja, po paskutinio pyktuko, mūsų santykiai nėra tokie geri. Kartais gaila ir norisi kažką keisti, bet suprantu, kad turime pailsėti viena nuo kitos. Laikas tik sudėlioja viską į savo vietas.

Tapau vieno internetinio tinklalapio redaktore. Kol kas, dar tik bandomasis laikotarpis, kurio man regis, aš nepereisiu. Nes, kažkodėl nujaučiu, kad antrasis kandidatas yra daug stipresnis, ir ambicingesnis už mane. Bet, nepabandžius - nežinosiu.

O ryt laukia dar vienas interviu. Dabar su didele chebra ir įdomu, kaip man pavyks juos tramdyt. Tikiuosi, pavyks iš jų išgauti viską kas įdomiausia, nes juk reikia sužibėti prieš naująjį redaktorių :) Tiesa, dar reikia sugalvoti klausimus ir t.t., bet tai mano prioritetų sąraše šį vakarą tik po skaidrių darymo informatikai ir etikai. Dar beje mažyčiai reikaliukai dėl šimtadienio, ir straipsnis apie Rusiškos arbatėlės popietę, regis, pats tikrai nepasirašys.

Kaip Agnutė ir minėjo, pagaliau sulaukėme džiaugsmingojo siuntinuko skirto "Vilnius kultūros sostinė 2009" ambasadoriams. Tiesa, daug makulatūros, ir vienintelis daiktas, kurį tikrai naudosiu - ženkliukas. Nu, gal dar atvirlaiškius bandysiu prakišti pažįstamiems užsienyje.