1.

Kaltę turėčiau suversti Agnei, kuri, vieną labai nuobodžią dieną, dar senais metais, pasiūlė susikurti blogą. Deja, delsiau ir laukiau - o kam man jo? Niekad nepatiko rašyti dienoraščių, galvojau, kad tai kvaila. Šiaip ar taip juos kažkur nukišdavau ir pamiršdavau kur. Bet štai aš čia... Deja, su truputį nenusisekusiu skinu, bet tikiuosi, kad su laiku čia atsiras toks gražus paveiksliukas, kuris bent šiek tiek atitiks pavadinimą. Žalia Pienių pieva... Netikėtai šovęs į galvą, bet labai labai ryškus prisiminimas. Gal ir pats seniausias. Turbūt niekada nepamiršiu ir dar ilgai sapnuose regėsiu tas žalias pievas su geltonomis pienių galvomis, ir ryškų mėlyną dangų. Laikysiu tai mintyse, tą trimečio vaiko matytą vaizdą, ir svajosiu sugrįžti ten kur brangu. O dabar galiu duoti tik daugybę pažadų, kad rašysiu ir netinginiausiu. Čia tiems žmogučiams, kurie kaskart duoda draugišką "spyrį", ir tiems kurie skaitys...