Apie svajones, sniegą ir t.t

Pagalvojau vakar, kad būsiu protinga ir parsisiųsiu tą programėlę, kur Agnutė kažkada rašė, kad pradėjo ja naudotis ir viskas daug paprasčiau pasidarė. Deja, kaip visad, kas tinka kitiems, man netaikoma. Tad ir dabar prisivirus kažkokios košės su ta stebuklingąja programa, grįžtu į blogger rašymų studiją. Be jokių navarotų, bet bent jau esu tikra, kad mano pranešimas bus patalpintas normaliu formatu ir be jokių diafektų.
Visas mano sekmadienis, visut visas, buvo praleistas prie informatikos pateikčių kūrimo. Ir va kątik iš ten iškišau nosį, norėdama pavalgyti ir trumpai pakontaktuoti su aplinkiniu pasauliu. (Dabar pilnai suprantu tuos visus kompiuteristus ir mokslininkus, nes sėdėjimas prie kompiuterio atima tieeeek pat jėgų kiek ir fizinis darbas). Prie skaidrių kūrimo sėdėsiu dar kelias dienas, kol susirankiosiu visą informaciją, ir tikiuos mokytoja nepyks, kad vėluoju visą savaitę ;D

Vakar teko turėti tokį, sakyčiau, gan įdomų pokalbį. Apie svajones.
Visi juk turime svajonių, ir vienos jos didesnės, kitos mažesnė, įgyvendinamos ir neįgyvendinamos. Visad kažkur mumyse yra pasislėpęs mažytis noras, turėti kažką, kažką pasiekti. Manau, svajonės ir yra tas stimulas, verčiantis mus eiti tolyn, siekti savų tikslų, neįmanomą padaryti įmanomu.
Mūsų svajonės auga ir keičiasi, jei ko nors negaunam, atsiranda naujų norų, ir naujų siekių; o gavus - norisi daugiau.
Manęs paklausė, o ar nebūtų puiku, jei visos svajonės išsipildytų ir būtų tiesiog patiektos ant lėkštutės? Ne, nebūtų... Nemanau, kad pinigai gali įgyvendinti svajonę. Galbūt tik padeda ją pasiekti. Juk tikrai nesvarbu, kiek kainavo tas daiktas, svarbu, kiek meilės į jį įdėta. Ir svajonė, nepasiekta savais darbais, tiesiog netenka vertės, tampa nebetokia svarbi, kokia buvo prieš tai.
Daugelį savo svajonių, galiu įgyvendinti tik aš pati. Ir nenorėčiau, kad kas nors prikištų nagus čia! Tai brangu tik tol, kol tai mano.

Palinkėsiu visiems, siekti svajonių ir padaryti kažką neįmanomo. Bei patirti tą džiaugsmą kurį suteikia jos. Kažką stebuklingo ;)*

Lauke sninga. Aišku, nebuvau iškišus ten nosies, nes vien mintis apie šaltį mane stingdo. Bet jau geriau truputuką šalčiau, nes man baisiai nepatinka kai tirpsta sniegas. Kodėl gamta taip nesurėdyta, kad sniegas ištriptų ir nepaliktų jokių balų?? Dabar iki mokyklos, tikrąja to žodžio prasme reikia plaukti, o manieji batai, beje, su labai gera drėkinimo sistema.

Vakar nusprendžiau truputį paprotestuoti ir nežiūrėti "Dainų dainos". Visų pirma, nepagaunu ten kampo ir, jei net suprasčiau, vistiet manau, kad tai baisi nesamonė. Gera klausyti kaip visi giria giria, bet įdomu, ar bent pusė jų taip mano?
Bet ryte, aišku nugalėjo smalsumas ir žvilgtelėjau į rezultatus. Kadangi turiu tokią savybę, neklausyti dainų prieš renginius, susidomėjau, kaip gi skamba ta laimėtojo daina. Ir tikrai, buvau nustebinta. Kolkas, tai kažkas normaliausia, ką galėtumėm siųsti į didžiają Euroviziją. Jau dabar pasirodymas, tai kažkas tokio, o dar gerai padirbėjus, būtų super. Bet kaip visad, atsisės pencininkai prie televizorių ir užbalsuos už kokius Sipavičius. Va čia tai mūsų pasaulinis įvaizdis !