„Tokio skausmo, kokį dabar jaučiu, ryt nebejausiu. Ryt visi išgyvenimai, skausmas ir mintys atrodys kvailos ir bevertės. O dabar skauda.
Atsiguliau į lovą ir žiūrėjau, kaip ant lubų atsispindi deganti žvakė.
O kaip norėčiau, kad Tu būtum šalia. Apkabintum, išklausytum, patartum. Išvadintum „kvaile“. Bet niekas tų ašarų nenušluosto. Tik plazdanti žvakės šviesa žaidžia ant lubų.
Norėčiau vakare atsigulti ir miegoti. Negalvoti. Nieko neprisiminti. Nekurti iliuzijų.
Žinau, kad šypsosiuosi Šypsosiuos, kad ir kas bus. Kad ir kas darysis viduj. Nors ir kraujo ašaros tekėtų.
Tiesiog aš ne ta. Ne ta, kuri turėtų būti ta.
Esu tik žmogus atsidūręs netinkamoj vietoj, netinkamu laiku.
Važiuoja stogas, jog negaliu su niekuo apie tai pakalbėti. Tai lyg laikant giliai kokią paslaptį, vis prisimeni, analizuoji, ir tai tik dar labiau tave graužia. Čia manęs niekas nesupras. Bent jau ne taip, kaip norėčiau būti suprasta.
Daug liko neparašyta. Tiems jausmams nėra žodžių. Reikia rankos, kad pajustum.
Dar daugiau liko tarp eilučių. Galbūt, kada nors, tai atrasiu.“
2009 vasara.
[Žinau, jog Tu suprasi :*]
1 komentaras:
Nežinau, kam čia skirta, numanau tik.
Eilinį kartą sakau - mažiau imk į galvą, tikrai tikrai tos nespalvotos mintys ilgai netruks galvoj laikytis. Keisk jas pozityviom, juk tiek turi, ko kiti neturi!
Vakar tau per skype rašiau, kad turiu laisvas 20min, gali išlieti viską, kas ant širdies guli, bet nelemtas brolis nuo pc nuvijo. Gal reiktų dažniau taip daryt? Gal net nebereiktų tų blogų? Tavo draugės - mažyčiai blogai, rašyk joms, į jas išsiliek, jei neatlaikys - netikros draugės (( ;
Aš su tavim, šalia mintimis ir apkabinimo artumu. * ;
Atika - po visko.mp3
Aqua
Rašyti komentarą