Praėjo jau dvi savaitės. Daaaaug :)
Bet taip niekad ir neprisiruošdavau parašyti, vis kas nors sutrukdydavo, vis laiko nerasdavau, tingėdavau, Ir dar tokia mintelė – kad gal čia niekam neįdomu skaityt tas manąsias nesąmones.
Per šias savaites daugiausiai girdimas klausimas „Kaip jaučiuosi“ ima nusibosti – gyvenimas būnant 18, lygiai toks pats kaip ir buvo. Aišku, šiek tiek liūdna, kad pavyzdžiui niekur neprašo pažymėjimo parodyti (net ir tada, kai su Agnuže įsiveržėm į Maximą su akiniais nuo saulės vėlai vėlai vakare) :)Nemanau, kad galėčiau visus įvykius sudėti į čia, kurie įvyko per šias kelias savaites. Kaip visad, nerandu laiko sau, ir taip gera, kai galiu šias kelias laisvas dienas skirti pagaliau pabaigti tai knygai, kurią mūčinu jau koks mėnuo.
Dar va pasidžiaugsiu, kad buvau priimt į AMMT. Tai beje sužinojau gimtadienio išvakarėse ir tapo pačia geriausia dovana :)
Dar pasinaudosiu reklamos galimybe ir padėkosiu visiems, kurie tą penktadienį „mafiškai“ buvo drauge: Julitai, Akvilei, Povilui, Vingai, Kristinai R., Matui, Laurynui, Gretai, Agnei, Gintarei, Valerijui, Kristinai, Eimantei ir Robertui. Ir dar Dovilei su Ignu – kurių deja nebuvo, bet ačiū už visas suteiktas šypsenas ir sveikinimus. Ačiū jums pats didžiausias! (+ už nerealią dovaną, kurios labai bijojau, ir dar niekaip neišsiaiškinu kaip iki galo naudotis ja).
Pabaigsiu, kaip visad su pažadu, kad parašysiu anksčiau negu už dviejų savaičių :)
(baisiai tikiuosi, kad šis didelis metų skaičius pagaliau mane išmokys daugiau atsakingumo bent šiuo klausimu)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą