Baigiasi mano "atostogos"...
Ir kas baisiausia, kad visi mokytojai vėl bus sveiki ir pilni gyvybingumo, kas žada tik daug mielų kontrolinukų ir daug mokymosi, mokymosi ir dar kartą mokymosi.
O dar šią savaitę turėsiu tris dienas aukoti teorijai klausyti - štai tokios būna bėdos, kai norisi gauti licenziją vairuoti. Šiaip ar taip, manau turiu mažai vilčių išlaikyti ją iš pirmo karto... Bet juk nebūčiau žiauri pesimistė, jeigu manyčiau kitaip :)
Sekmadienis dažniausiai būna "darbo" diena. O šiandien dar su neveikiančiu internetu, maniau kad informaciją straipsniui tikrai reiks išgalvoti.
Manau, būtų pats laikas pasimokyti ir neatidėlioti visko paskutinei dienai. Čia mintelė ateičiai.
Ačiū Dovile!!!
Nors šiandieninė mano baimė einant į interviu nepasitvirtino, bet labai didelis dėkui, kad buvai šalia. O juk ir aš buvau užmiršusi savo draugės pareigas ir per visą tą veiklą, manau, tu labiausiai nukentėjai.
Mūsų arbata, ledai (žiemą, jūs tik pagalvokite!), šalimas parke ant suoliuko, ateities planai ("pavasaris... Aš tau vėl žibutes nešiu..."; Kai atšils eisim į stotelę bandelių valgyt. Su miniakais"), ir daug juoko bei šypsenų prisiminus senus laiku :)
Bet, kaip pati sakei, dėl nieko nereikia gailėtis.
2 komentarai:
As tavo FANAS!blogger FANAS!
Tavo blog'a lankau kiekviena diena/ o skaitau tik tuomet kai ka nors parasai/LAABAI GRAZU
Ačiū tau :)
o man visad labai smagu sulaukti komentarų ;)
Rašyti komentarą