„Ir taip toliau“
Kambaryje tamsu. Šviečia tik kompiuterio ekranas ir už lango blyksintys žaibai.
Dar nenusprendžiau, ar lengviau rašyti ir išlieti mintis, kada būnu sunku, ar atvirkščiai, kai būni gerai nusiteikęs. Kai kažkas priverčia tave susimąstyti ir bent keliom akimirkom paverčia kitokiu, mąstančiu apie save, apie kitus. Apie gyvenimo prasmę. Aišku, amžinai negalintį atsakyti į šį klausimą. Bet bent bandantį!
Gera sustoti akimirkai ir pažiūrėti atgal. Į tai kas buvo. Mano kelias dabar violetinis. Tik nežinau kodėl. Užsimerkiu ir matau save einančią kaimo keliuku. Ir atsigręžus viskas nusidažo violetine spalva…
Iš vis, mintyse daugybė gražiausių atsiminimų. Kiekviena skambanti daina kažką reiškia, kažką primena. Tai lyg savotiškos etiketės. Bet juk gera po daugelio dienų per radiją ar kitur netyčiom išgirdus dainą prisiminti tai, kas suteikė džiaugsmo. Bent tai akimirkai.
Norisi sakyti, kad šis laikotarpis toks neįdomus, kad nėra jokios dainos, kurią jam priskirčiau. Bet kartais gera būti ramiai. Pailsėti nuo žmonių ir triukšmo, kurį jie susikuria aplink save.
O atsimerkus pasaulis toks pats spalvotas. Toks pats keistas, tiek kartų keiktas ir tiek mylėtas!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą