„Pasakytas žodis nesugrįžta.“
Prabėgo sunki sunki savaitė. Nemeluoju – man reikėjo viską ištrankyti, rėkti, keikti. Kažką daryti neramaus, ne man būdingo. Ir visas pyktis išgaruoja. Paslapčiom nuo manęs. Tyliu, ignoruoju, o paskui noriu pribėgti ir apkabinti. O taip, čia ta, kuri nemoka pykti ir kuriai be galo reikia žmonių šalia.
„No one else could love you like I do“ – Greta, pameni kaip tada pažadėjai man parsiųsti šitą dainą? Liepiau nepamiršti… ;D O šiandieną ją išgirdus vėl pagalvojau, kaip tada buvo gera: kad viskas pavyko, kaip juokėmės iš klaidų („ar tu matei kaip ji griuvo.. Omg, ar matei?xD“. Mes kažkada eisim to skanaus gėrimo. Noriu, kad tai būtų kuo greičiau…
To laiko niekas nesugrąžins. Bet tada buvo taip gera… Tikiu, jog dar bus tokių akimirkų.
O tu… Vadink mane kaip nori. Žodžiai nieko nepakeis. Žinau, kad kartais elgiuos blogai. Bet negaliu, negaliu kitaip. Žinojai, kad žodžiai žeidžia labiausiai? Bet tai tik žodžiai, nepamiršk to, tai tik žodžiai. Visada galiu išklausyti. Suprasiu. Bet darau tai, kas lengviausia yra man.
Darydama gera vienam, nebūsiu gera kitam.
Susimąsčiusi,
laaabos nakties,
V.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą